Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau devintą kartą. Skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių.

Radviliškio r. savivaldybė šių metų mažųjų savivaldybių indekse, surinkusi vienodai balų su Neringos ir Kėdainių rajono savivaldybėmis, užima 13–15 vietas tarp mažųjų savivaldybių, surinkusi 60 balų iš 100 galimų. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.

„Šiais metais Lietuvos savivaldybių indekse esame 13–15 vietoje drauge su Kėdainių rajono ir Neringos savivaldybėmis. Esame įvertinti kiek žemiau nei pernai, nusileidome iš 6–8 vietos 2018 metais, nors surinkome tik vienu balu mažiau nei pernai (2018 metų indekse Radviliškio rajono savivaldybė surinko 61 balą). Matome, kad kaip pagrindiniai trūkumai šiais metais įvardyti dideli mokesčiai už žemę ir nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, žemas ekonominis aktyvumas.

Daugiau nei 10 metų Radviliškio rajono savivaldybės taryba nustatydavo 1,7 žemės mokesčio tarifą nuo žemės vertės žemės ūkio paskirties žemei. Pastebėjome, pasitikslinome ir supratome, kad indekso sudarytojai, rinkdami duomenis, už faktą paėmė šį skaičių, ir neįvertino to, kad 2018 ir 2019 metais Radviliškio rajono savivaldybės taryba sumažino žemės nuomos mokestį 35 proc., taigi nuo 1,7 tarifo jis sumažėjo iki 1,1. Taip, galbūt šis skirtumas ir nebūtų esminis, gal ir nepakiltume aukščiau, nei esame, nes savivaldybių reitingas vertinamas apžvelgus net 62 rodiklius, bet kažkoks nepasitikėjimo kirminas graužia. Savo pastebėjimus būtinai išsakysime Indekso rengėjams. Dideli mokesčiai už nenaudojamą nekilnojamąjį turtą – taip, sutinku. O kaip kitaip paraginti žmones tvarkytis griūvančius pastatus, kurie stovi kaip vaiduokliai ir gadina vaizdą? Didesnis mokestis  dažnai būna akstinas susitvarkyti pastatą ir jame įkurti kokį nors verslą, išnuomoti jį, ar, galų gale, nugriauti ir sutvarkyti teritoriją. Mažas gyventojų verslumas? Savivaldybės taryba kasmet skiria 30 tūkst. eurų smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimui, verslo įsikūrimo pradžiai, įrangos atnaujinimui,  kitoms verslą skatinančioms priemonėms. Savivaldybė verslui yra paruošusi didžiulį sklypą šalia Šeduvos, kol kas intensyviai ieškoma investuotojų, kalbamasis tai su vienais, tai su kitais verslininkais, bet kol kas galutinio sprendimo nėra“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis.

Pasak mero, mažas verslo liudijimų skaičius gali rodyti arba tai, kad  nemažai rajono gyventojų teikia įvairias paslaugas šešėlyje, be verslo liudijimų, arba tai, kad jie yra  užregistravę individualią veiklą ir metų gale deklaruoja pajamas.

Radviliškio r. yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kuri gavo puikų įvertinimą „Transporto„ srityje. 2018 m. visiems viešojo transporto maršrutams buvo skelbti viešieji konkursai ir visus juos aptarnavo privatus sektorius.

Geriau nei vidutiniškai* įvertintos dar dvi sritys, tai – „Komunalinės paslaugos“ ir „Biudžetas“. „Biudžeto“ srities įvertinimas vienas geriausių, nes Radviliškio r. savivaldybės skola 2018 m. tesiekė 0,4 proc. nuo pajamų (vidurkis – 25,8 proc.).„Komunalinių paslaugų“ srityje Radviliškio r. savivaldybė gavo aukštą įvertinimą, nes atliekų išvežimui, daugiabučių administravimui pasitelkė privatų sektorių. Savivaldybei priklausanti centralizuotos šilumos tiekimo įmonė dirbo pelningai, o gyventojams šiluma kainavo mažiau nei vidutiniškai 5,58 ct/kWh (vidurkis – 6,75 ct/kWh). Vandens kaina siekė 1,38 euro/ kub. m (vidurkis – 2,2 euro/ kub. m).

Pasak Indekso sudarytojų, savivaldybė, norėdama užimti aukštesnę vietą, turėtų peržiūrėti mokestinę politiką. Vidutinis žemės mokesčio tarifas Radviliškio r. siekė 1,03 proc. – daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (0,98 proc.). Didesni nei vidutiniškai buvo ir nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai (3 ir 4 proc.).

Radviliškio rajone gana žemas ekonominis aktyvumas. Tūkstančiui gyventojų Radviliškio r. teko mažiausiai iš visų savivaldybių verslo liudijimų – 21 (vidurkis – 41). Veikiančių ūkio subjektų irgi buvo mažiau nei daugelyje kitų savivaldybių. Tūkstančiui gyventojų teko 18,4, kai vidutiniškai – 23,7. Panaši situacija ir su išduotais statybos leidimais. Jų tūkstančiui gyventojų teko 3,2, kai vidutiniškai – 5,3.

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalijasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės. 

• Išsamiai Lietuvos savivaldybių indeksas čia.

Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
• mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Radviliškio rajono savivaldybės informacija