Antrinė teisinė pagalba

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslauga elektroniniu būdu - TEISIS.

Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Teikiant antrinę teisinę pagalba atlyginamos bylinėjimosi išlaidos civilinėse, administracinėse bylose ir išlaidos susijusios su baudžiamosiose bylose pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnybos misija – užtikrinti valstybės paramos įgyvendinimą žmonėms dėl socialinės padėties neįgalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą, kad kiekvienam būtų sudaryta galimybė lygiai ir vienodai siekti teisingumo. Radviliškio rajono savivaldybės gyventojai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių (adresas: Vasario 16-osios g. 49, Šiauliai. Tel. (8 700) 00214). Savivaldybėje suteikiama informacija apie antrinę teisinę pagalbą, jos teikimo sąlygas, padedama užpildyti prašymą bei metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti.

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Yra du turto ir pajamų lygiai Pirmasis turto ir pajamų lygis ir Antrasis turto ir pajamų lygis. Pirmasis asmens pajamų lygis Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 37,68 VRP (VRP – valstybės remiamos pajamos, kurios šiuo metu yra 147 Eur, dydžio, t.y. 5 538,96 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 14,13 VRP per metus (2 077,11 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju pirmasis pajamų lygis būtų 37,68*147+14,13*1*147= 7 616,07 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius pirmasis pajamų lygis būtų 37,68*147+14,13*2*147= 9 693,18 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 7 616,07 Eur turint 1 išlaikomą asmenį arba turint 2 išlaikytinius – 9 693,18 Eur ir t.t., tai tokiam asmeniui būtų paskirtas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas.

Taigi, pirmasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę: 37,68 * 147 Eur + 14,13 * x (x – asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 147 Eur

Pastaba. Išlaikytiniais laikomi:

1. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;
2. nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
3. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.

Pirmasis asmens (šeimos) turto lygis

Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens (šeimos) turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių.

Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Antrasis asmens pajamų lygis

Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 56,52 VRP, t.y. 8 308,44 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 20,74 VRP per metus (3 048,78 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju antrasis pajamų lygis būtų 56,52*147+20,74*1*147= 11 357,22 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius antrasis pajamų lygis būtų 56,52*147+20,74*2*147= 14 406 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per metus turint 1 išlaikomą asmenį viršija 7 616,07 Eur, tačiau neviršija 11 357,22 Eur, o turint 2 išlaikytinius – viršija 9 693,18 Eur, tačiau neviršija 14 406 Eur ir t.t., tai toks asmuo gautų 50 % valstybės finansuojamą advokatą.

Taigi, antrasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę:

56,52 * 147 Eur + 20,74 * x (kai x yra asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 147 Eur

Antrasis asmens (šeimos) turto lygis

Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto.

Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Apskaičiavus turto ir pajamų normatyvus, žiūrima, ar asmens (šeimos) deklaruoto turto ir pajamų vertė neviršija šio turto ir pajamų lygio. Kai asmeniui nustatomi skirtingi turto ir pajamų lygiai (turto – pirmasis; pajamų – antrasis lygis ar atvirkščiai), pareiškėjui nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, o antrinė teisinė pagalba teikiama 50 procentų valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Jeigu bent vienas normatyvas (turto ar pajamų) viršija antrojo lygio normatyvą, teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra atsisakoma.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali nepatenkinti prašymo, jei:

• Jūsų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
• atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
• kreipiatės dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatyrėte turtinės žalos;
• prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl Jūsų ūkinės komercinės veiklos ar dėl Jūsų savarankiškos profesinės veiklos;
• Jūs galite gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
• kreipiatės ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
• reikalavimas, dėl kurio kreipiatės antrinės teisinės pagalbos, Jums buvo perleistas siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
• piktnaudžiaujate valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis;
• nesutinkate apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
• iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą tarnyba nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų Jūsų turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
• Jums buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau iki nurodyto termino neapmokėjote nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
• tarnyba nustato, kad Jūs pats savarankiškai be advokato pagalbos galite įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
• per tarnybos nustatytą terminą nepateikėte dokumentų, privalomų antrinei teisinei pagalbai gauti;
• ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau Jūs nesutikote ją pateikti tvirtinti teismui.

Neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas antrinė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje gyvenantiems asmenims:

1. Nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka:

• • dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
  • neregiams, kurtiesiems, nebyliams ir kitiems asmenims dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintiems pasinaudoti savo teise į gynybą;
  • nemokantiems proceso kalbos asmenims;
  • kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
  • dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
  • nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
  • kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
  • kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
  • teisme pagreitinto proceso tvarka;
  • kitais atvejais, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta ar kai įstatymų nustatytais atvejais gynėjo dalyvavimas yra privalomas.

2. nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3. asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
4. asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;
5. asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6. asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių jie gali laisvai disponuoti tik dalimi savo turto ir pajamų, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti;
7. asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
8. skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
9. nepilnamečiams vaikams, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;
10. nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);
11. nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
12. asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
13. asmenims bylose dėl gimimo registravimo;
14. asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
15. vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;
16. įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
17. asmenims, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažintiems pranešėjais, ar jų šeimos nariams bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;
18. kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti adresu www.teisinepagalba.lt.