Kreipinio raiška ir skyryba

Kreipiniai reiškiami tikrinių ar bendrinių daiktavardžių šauksmininko linksniu, gali būti reiškiami sudaiktavardėjusių būdvardžių ar dalyvių šauksmininku.

Kaip rašyti tikrinius daiktavardžius kreipiniuose?

Pavardės, kurios baigiasi galūne -as, vienaskaitos šauksmininko linksnyje turi galūnę -ai, pvz.: pone Džiautai, pone Sakalai, pone Vanagai, pone Vilkai, pone Seniūnai (bet bendrinio žodžio seniūnas šauksmininko forma  – seniūne, į pasakų veikėjus kreipiamasi: sakale raibasis, vilke pilke ir t. t.).

Tikrinių vardų su galūne -is, -ys,  -us, -ius šauksmininkas toks pat, kaip ir bendrinių, plg., pone Bizuli ir bičiuli, pone Smaily ir būry, gerb. Stasy ir Seimo nary, pone Butkau ir sūnau, pone Vėliau ir sodžiau.

Ar galima vartoti vardininką kreipiniui reikšti?

Vardininkas nevartotinas kreipiniui reikšti: Vairuotojas (taisoma Vairuotojau), atidarykit duris. Birutė (taisoma Birute), jus kviečia direktorius. Gerbiamasis pranešėjas (taisoma pranešėjau), jums liko 10 minučių.

Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke arba Ponas pirmininke, čia reikia jūsų parašo.

Kaip kreipiamės į asmenis: „gerbiamas pirmininke“ ar „gerbiamasis pirmininke“?

Abu variantai yra taisyklingi. Oficialiuosiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) teiktinesnė įvardžiuotinė forma – gerbiamasis pirmininke.

Pagarbos pažyminys kreipiniuose gali būti vartojamas su įvairių profesijų pavadinimais: Gerbiamasis teisėjau, redaktoriau, aktoriau... Tačiau profesiją kitą kartą ir nebūtina įvardyti – pagarbą galima išreikšti kreipiantis sudaiktavardėjusiu įvardžiuotiniu dalyviu gerbiamasis, -oji. Pvz.: Prašyčiau, gerbiamoji, man knygas suvynioti. Atsiprašau, gerbiamasis, jūs palikote akinius. Šiuo žodžiu visur ir visada tinka kreiptis į nepažįstamą, ypač į vyresnio amžiaus asmenį. (Žr.: A. Kučinskaitė „Lietuvių kalbos etiketas“, Vilnius, 1990, p. 66–67.)

Ar įvardis „tamsta“ laikomas kreipiniu?

Daiktavardiškasis įvardis tamsta kreipiniu paprastai neina. Jis neturi šauksmininko linksnio, tamsta vartojamas vietoj įvardžio tu (mandagi kreipimosi forma į antrąjį asmenį ir antruosius asmenis (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“): Kaip tamsta gyveni? Ar tamstelė seniai čia lauki? Ar tamsta nori dirbti juodą žemę?

Tik retais atvejais specialiai intonuojamas antrojo asmens įvardžio vardininkas atstoja kreipinį ir yra skiriamas kableliais: Tamsta, rankom negalima liest. Mintu, tamstele, iš žmonių, o ne Dievo (žr. „Lietuvių  kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 174).

Kokia raide (didžiąja ar mažąja) pradedamas tekstas po kableliu išskirto kreipinio?

Po kableliu išskirto kreipinio tekstas pradedamas rašyti mažąja raide, pvz.:

Gerb. Jonai,

sveikiname Jus gimimo dienos proga.  

Gerb. inspektoriau,

siunčiame dokumentus susipažinti. Į pateiktus klausimus prašom atsakyti iki liepos 1 d.

Kreipinio skyryba

Kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais, pvz.: Bus, mama, kitoks gyvenimas – šviesesnis, lengvesnis. Atleiskite, ponia Liucija, kad taip netikėtai pas jus įsibraunu. Labai sielojuosi, mano mieloji, geroji sesute, dėl tave ištikusios nesėkmės.

Kai kreipinys sudaro atskirą vokatyvinį sakinį, po jo dedamas šauktukas ir toliau einantis sakinys pradedamas didžiąja raide, pvz.: Brangioji! Tu esi angelas... Tu girele, tu žalioji! Kam graudingai taip vaitoji?

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją