Naujienos

Gamta – žmogaus būties namai

Šiandien, kai gyvename skubos amžiuje, apsupti nuolatinės kaitos ir informacijos gausos, gebėjimas sustoti tampa ypač svarbus. Kartais nuovargį, įtampą ar vidinį nerimą geriausiai išsklaido judesys, kūryba, gamtos garsai ir vaizdai ar paprasčiausias pasivaikščiojimas. Patyriminės veiklos leidžia žmogui ne kalbėti apie savijautą, o ją pajusti ir išgyventi. Todėl Lizdeikos gimnazija, įgyvendindama vietos plėtros projektą „Ekstremalūs fiziniai iššūkiai ir rytų filosofija: emocinės gerovės stiprinimas Radviliškyje“, rugpjūčio 17–22 d. bendruomenės nariams organizavo stovyklą „Gamta – žmogaus būties namai“ prie Platelių ežero. Projekto iniciatorė, Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė, teigia, kad tokia išvažiuojamoji stovykla sudaro sąlygas bendruomenės nariams ne tik pabūti gamtoje ir pajusti jos poveikį, bet ir pažinti save bei kitus, taip pat sustiprinti fizinę ir emocinę savijautą bei tarpusavio bendrystę, pajaučiant gamtą kaip žmogaus poilsio, pažinimo ar net įkvėpimo erdvę. Stovyklos programą galima suskirstyti į tris tarpusavyje susijusias dalis: ryšys su gamta, ryšys su savimi ir ryšys su kitais. 

Ryšys su gamta. Stovyklavietė prie Platelių ežero leido dar kartą pajusti, kad esame gamtos dalis. Žemaitijos kraštovaizdis – tai ne tik stovyklos fonas, bet ir savita mokymosi bei pažinimo aplinka. Gamtą galėjome pajusti įvairiais pojūčiais: rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Gamta iš tiesų dosni žmogui. Paskutiniai vasaros saulės šypsniai, gaiva po trumpo lietaus, ramus pasivaikščiojimas miške, mėlynių ir bruknių skonis, raudoni saulėlydžiai ir rytinė rasa ant žolės, maudynės ežere ir pirties kaitra taip pat prisidėjo prie emocinės gerovės stiprinimo. Miego terapija ,,Išgirskime tylą“ bei vandens ir saulės terapija – tikra atgaiva kūnui ir sielai.

Ryšys su savimi. Kasdienybėje ne visada randame laiko įsiklausyti į savo savijautą. Todėl veiklos gamtoje yra galimybė sulėtinti tempą, pabūti čia ir dabar. Užsiėmimai ,,Jogos grožis ir nauda sveikatai“ padėjo stovyklautojams išgirsti savo kūną ir kvėpavimą, o dailės terapija – spalvomis išreikšti emocijas, išlaisvinant kūrybinį potencialą. Joga moko ne konkuruoti tarpusavyje, atvirkščiai – įsiklausyti ir suprasti savo galimybių ribas, atsitraukti nuo kasdienio tempo ir pajusti aplinkos garsus, o mandalų spalvinimas – tai tarsi tylus pokalbis su savimi: kai rankos spalvina, mintys ir emocijos nurimsta, stresas ir įtampa nuslūgsta. 

Ryšys su kitais. Dar vienas stovyklos aspektas – bendrystė. Bendros edukacijos, pažintinės ekskursijos, kūrybinės ir sportinės veiklos leido geriau pažinti vieniems kitus. Kartu patirtos emocijos, atradimai ir netikėtumai, įdomūs pokalbiai virto bendrais prisiminimais, kurie stiprina tarpusavio pasitikėjimą. Šiaurietiškas vaikščiojimas – tai dar viena aktyvi fizinė veikla, stiprinanti bendrystės jausmą. Einant kartu natūraliai atsiranda laiko nuoširdžiam pokalbiui, o atliekant bendrą užduotį atsiskleidžia žmogaus savybės, kurios ne visada išryškėja darbinėje aplinkoje. Be to, stovyklautojai aplankė Žemaitijos nacionalinį parką, grožėjosi nuostabia Platelių ežero panorama, pasivaikščiojo Platelių dvaro parke, apžiūrėjo Užgavėnių kaukių ekspoziciją, sužinojo daug šio krašto legendų, susipažino su augalų ir gyvūnų pasauliu. Taip pat aplankytas Šaltojo karo muziejus, privertęs susimąstyti apie gyvybės trapumą ir apie žmogaus pasirinkimus, apie atsakomybę ir taikos svarbą. Visai kitokių minčių ir emocijų sukėlė apžvalginė ekskursija po Telšių miestą, įsikūrusį ant septynių kalvų prie Masčio ežero. Įdomus gido pasakojimas vaikštant po jaukų Telšių senamiestį praturtino žiniomis apie miesto istoriją, žemaičių tradicijas ir kultūros paveldą. Po aktyvių stovyklos veiklų lėtas pasivaikščiojimas Masčio ežero pakrante su daugybe besislapstančių meškiukų kūrė žaismingą ir linksmą atmosferą, skatino bendrystę ir stiprino tarpusavio ryšį. Paskutinė diena buvo skirta refleksijai, dalijimuisi įspūdžiais ir patirtimis. 

Stovykla ,,Gamta – žmogaus būties namai“ – tai ne tik buvimas gamtoje, tai galimybė geriau pažinti save, kurti prasmingą santykį su kitais ir kartu pajusti, kad esame neatsiejama gamtos dalis. Tikriausiai visi pajutome, kad emocinę gerovę stiprina ne dideli įvykiai ar sudėtingos priemonės, o patys paprasčiausi dalykai –  gebėjimas sulėtinti tempą, įsiklausyti į aplinką, pajusti savo kūną, emocijas ir iš naujo atrasti vidinę ramybę. Kai pasirūpiname ryšiu su savimi, tampame atviresni kitiems. Kai jaučiame ryšį su kitais, stiprėja bendruomenė. Akivaizdu, kad kartu praleistas laikas ir bendros veiklos bei patirtys sukūrė daug smagių bendrų prisiminimų, sustiprino bendrystės jausmą ir pagerino emocinę savijautą. Ši stovykla – tai tarsi įvadas į naujų mokslo metų pradžią, primenant, koks svarbus grįžimas į save, į bendrystę, į paprastesnį, tikresnį buvimą. 
                                                                          
Sandra Karenauskienė, Lizdeikos gimnazijos mokytoja