Naujienos

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Baisogaloje

Vakar vakare Baisogalos miestelyje prie paminklo, skirto žuvusiems dėl Lietuvos laisvės, rinkosi žmonės, kad prisimintų tai, kas niekada nebus ištrinta iš Lietuvos istorijos. Prieš 82 metus – 1941 m. birželio 14–tąją, 3:00 valandą nakties, prasidėjo masinis, nekaltų žmonių trėmimas. Komunistams nerūpėjo nei žmogaus amžius, nei sveikata, nei kas tu toks esi. Tremiami buvo visi: vaikai, senjorai, besilaukiančios moterys, politikai, kultūros ir švietimo žmonės, karininkai, ūkininkai, prekybininkai, Lietuvos inteligentija. Per keturias trėmimų dienas gyvuliniais vagonais buvo ištremta daugiau kaip 17 500 visiškai nekaltų žmonių, tarp jų buvo daugiau kaip 5000 vaikų iki 16 metų. Laimei, žmonių ryžtas, valia, tremtinių tarpusavio parama vienas kitam, tikėjimas ir viltis jiems leido išgyventi žiaurius tremties išbandymus. Deja, bet ne visi sugrįžo į gimtąjį kraštą. 

Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbti tie, kurie daugiau niekada nebegrįžo iš tremties į savo gimtuosius namus. Baisogalos klebonas Arūnas Urbelis pasidalijo savo mintimis apie šią datą, o Baisogalos 608 kuopos šauliai iškilmingai padėjo gėlių prie paminklo žuvusiems dėl Lietuvos laisvės ir priėmė priesaiką. Muzikinius kūrinius atliko Baisogalos kultūros centro ukulelių ansamblis (vadovė Asta Jurevičienė) ir folkloro ansamblis „Dainoriai“ (vadovai P. Kablys ir A. Jurevičienė). 

Apie tai, kas vyko prieš 82 metus, jaunam žmogui sunku įsivaizduoti. Vaizdiniai apie skaidžią tautos praeitį susikuriami iš senelių pasakojimų, iš knygų, iš kino filmų. Į minėjimą susirinkusieji turėjo galimybę pasiklausyti Baisogalos gyventojos Birutės Gedžiuvienės pasakojimų apie sunkų tremtinių gyvenimą tolimoje šiaurėje, apie žmogaus, neturinčio gimtinės, išgyvenimus. Belieka tikėtis, kad mūsų tautai daugiau niekada nebeteks išgyventi tremties žiaurumų. 

Baisogalos kultūros centro informacija
Nuotraukos Kazio Strolio