Naujienos

Lietuviškos tradicijos Švedijoje: tiltas tarp kartų ir Baltijos krantų

Lietuviškų šaknų puoselėjimas svetur yra ne tik iššūkis, bet ir atsakomybė, kurią Švedijoje gyvenantys tautiečiai priima su didele meile ir įkvėpimu. Viena tokių iniciatyvų – lituanistinė mokykla „Rytas“, tapusi ne tik žinių, bet ir tradicijų puoselėjimo centru. 2019 metais įkurta mokykla šiuo metu atveria duris 2–16 metų vaikams, siekdama užtikrinti, kad lietuviška kalba, dainos, šokiai ir papročiai nenunyktų net ir esant toli nuo Tėvynės.

Praėjusį savaitgalį ši bendruomenė drauge su Vastmantlando lietuvių bendruomene surengė ypatingą renginį, sujungusį dvi šalis – Lietuvą ir Švediją. Iš Radviliškio rajono Pakiršinio dvaro atvykę kultūros ir amatų centro atstovai padovanojo mažiesiems ir jų tėvams, seneliams neišdildomų akimirkų. Advento vainikų pynimas, žvakių liejimas, tradicinių šokių pamokos ir dainos skambėjo taip gyvai ir širdingai, kad renginio dalyviai jautėsi it laiko mašina sugrįžę į gimtąją Lietuvą.

Renginį vainikavo advento vainikų pynimo dirbtuvės, kurias vedė Elžbieta Karaliūtė. Ji ne tik atskleidė advento simbolių reikšmę, bet ir pabrėžė, kaip svarbu nepamiršti šių ritualų perduoti jaunajai kartai, pabūti kartu rimtyje ir susikaupime prieš didžiąsias metų šventes. Nors adventas oficialiai prasideda gruodžio 1 dieną, dalyviai jau dabar jautė artėjančią šviesos, ramybės ir laukimo dvasią.

Pakiršinio dvaro tercetas dovanojo įkvepiančius liaudies šokius bei dainas, kurios ne tik priminė lietuviškų melodijų grožį, bet ir sušildė visų širdis. Renginio metu skambėjo vaikų juokas, žvakių gamybos dirbtuvėse mažieji dalyviai nekantriai laukė savo kūrybos rezultato, o tradicinių šokių rateliuose jungėsi visa bendruomenė – nuo mažiausio iki vyriausio.

„Ne tik mes atvežėme Lietuvą į Švediją, bet ir patys parsivežėme dalelę švediško svetingumo,“ – sakė Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro direktorė Elžbieta Karaliūtė. Šiltas lietuvių bendruomenės ir mokyklėlės „Rytas“, Aidos ir Aurimo Šereivų priėmimas, skanūs švediško maisto patiekalai ir naujos pažintys paliko įspūdį svečiams iš Lietuvos.

Įspūdingiausias momentas – susitarimas su tautiečiais, kurie užsiminė apie planus grįžti gyventi į Lietuvą. „Tai tik dar kartą įrodo, kad širdis, kurioje gyvena lietuviškos tradicijos, visada ieško kelio atgal į gimtinę,“ – pasakojo vienas iš renginio dalyvių.

Švedijos lietuvių bendruomenė išlydėdama svečius iš Lietuvos, priminė: „Tradicijos nėra muziejaus eksponatai. Jos gyvena tol, kol mes jas puoselėjame ir perduodame kitiems.“ Ši iniciatyva tapo ne tik simboliniu tradicijų perdavimo aktu, bet ir įrodymu, kad net esant toli nuo Lietuvos, galima išsaugoti tai, kas svarbiausia – lietuvišką tapatybę.

Šis renginys dar kartą parodė, kad tradicijų puoselėjimas nėra vien tik senųjų papročių atkartojimas – tai tiltas tarp kartų ir šalių, jungiantis mus visus į vieną bendruomenę. Ir kas žino – galbūt šis tiltas vieną dieną parves ne vieną tautietį atgal į Lietuvą?

Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro informacija ir nuotraukos