Naujienos

Lietuvos valstybės vėliava – valstybingumo simbolis. Ar žinome, kaip ir kada ją iškelti?

Šiais metais Lietuva švenčia Valstybės šimtmetį. Gražus jubiliejus ne tik džiugina viso pasaulio lietuvius, ragina dalyvauti įvairiose patriotizmą ir pilietiškumą skatinančiose akcijose, renginiuose, bet ir įpareigoja tinkamai naudoti Lietuvos valstybingumo simbolius. Vienas jų – Trispalvė, Lietuvos Respublikos vėliava.

„Pastebiu, kad Trispalvė privačių namų kiemuose vis dažniau plazda ne tik valstybinių švenčių metu, bet ir kasdien, primindama visiems apie tai, kad esame lietuviai, kad gyvename Lietuvoje, kad gerbiame savo istoriją ir esame patriotai. Žinoma, tai nėra privaloma, bet tikrai gražu, ypač šiais, Lietuvos valstybės šimtmečio, metais“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis.

Valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis. Valstybinės vėliavos naudojimą reglamentuoja įstatymas. Visi piliečiai privalo gerbti vėliavas. Jos turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus, būti tvarkingos ir nenublukusios. Vėliavos gali būti keliamos prie pastatų, virš ar ant pastatų.

Lietuvos valstybės vėliavą privalu iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat prie gyvenamųjų namų valstybinių švenčių dienomis:

• Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną);
• Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną);
• Liepos 6-ąją (Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo).

Pareiga iškelti vėliavą šiomis dienomis galioja visiems LR piliečiams, nuosavų namų gyventojams, daugiabučių namų pirmininkams ir kt.

Žinoma, dažesnis Trispalvės iškėlimas šiais, Lietuvos šimtmečio, metais būtų gražus tautos vienybės simbolis. Primename atmintinas dienas, kuriomis Lietuvos valstybės vėliava iškeliama turi būti prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, o privačių, daugiabučių namų gyventojai gali ją iškelti:

• Sausio 1-ąją (Lietuvos vėliavos dieną).
• Sausio 13-ąją (Laisvės gynėjų dieną).
• Vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną.
• Kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną.
• Gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną.
• Gegužės 9-ąją – Europos dieną.
• Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu).
• Birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu).
• Liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną.
• Rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną.
• Rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną.
• Rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu).
• Spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną.
• Lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną.
• Lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.

Nustatytomis dienomis ar viešųjų renginių proga Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą. Jei vėliava kabo nuolat, naktį ji turi būti gerai apšviesta ir matoma.

Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm  pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.

Vėliavą reikia kelti greitai, o nuleisti lėtai ir pagarbiai.

Vėliava turi plevėsuoti aukštai ir laisvai.

Ant vėliavos negalima rašyti ar kitaip jos gadinti.

Ant vieno stiebo vienu metu gali plevėsuoti tik viena vėliava.

Daugiau informacijos galite rasti čia: LR valstybės veliavos protokolas

Radviliškio rajono savivaldybės informacija