Naujienos

45 metai dainos: Pakiršinio dvare skambėjo „Dainorių“ jubiliejus

Rugsėjo 13-ąją Pakiršinio dvaras skambėjo dainomis, sveikinimais ir nuoširdžiu bendrystės šurmuliu. Čia paminėtas Baisogalos krašto folkloro ansamblio „Dainoriai“ 45-erių metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Šventė vainikavo visą savaitę dvare vykusį projektą „Šviesos namai: Dainos ir amato ratas“, todėl tądien vienoje erdvėje natūraliai susitiko folkloras, gyvieji amatai, kulinarinis paveldas ir žmonės, kuriems svarbu išsaugoti bei perduoti savo krašto tradicijas.

Pakiršinio dvaro kiemeliuose nuo pat renginio pradžios šurmuliavo amatininkai, o dvaro erdves puošė projekto kūrybinės rezidencijos metu sukurti darbai. Lankytojai galėjo susipažinti su medžio drožyba, kalvyste, audimu, švilpynių gamyba, juostų pynimu, žvakių liejimu ir kitais amatais, stebėti meistrų darbą bei patys išbandyti įvairias veiklas. Šventę papildė kulinarinio paveldo pristatymai ir edukacijos – buvo galima paragauti troškinio, dalyvauti senovinio amato edukacinėje programoje „Tas sviestelio gardumas“, net išmokti užsiraugti kopūstus.

Tačiau svarbiausias dienos akcentas buvo jubiliejinis „Dainorių“ koncertas, subūręs dabartinius ir buvusius ansamblio narius, bičiulius, svečius bei folkloro puoselėtojus iš skirtingų Lietuvos vietų. Jubiliejinio renginio programą režisavo ir vedė Jūratė Čepaitienė.

Keturiasdešimt penkeri metai drauge su daina

Baisogalos krašto folkloro ansamblis „Dainoriai“ susikūrė 1981 metais Irenos Žmoginienės ir Stanislovo Černiausko iniciatyva, o pirmuoju kolektyvo vadovu tapo Stanislovas Černiauskas. Kolektyvas nuo pat veiklos pradžios puoselėja autentišką Baisogalos krašto ir Vidurio Lietuvos etnografinį paveldą, dalyvauja regioninėse bei respublikinėse dainų šventėse, folkloro sambūriuose, rengia temines programas.

Per keturis su puse dešimtmečio keitėsi ansamblio nariai, vadovai, repertuaras, scenos ir kelionių kryptys. Skirtingais laikotarpiais kolektyvui vadovavo jo įkūrėjas, šviesaus atminimo Stanislovas Černiauskas, Asta Jurevičienė, Stasė Anglickienė, Virginija Simonavičienė ir Paulius Kablys. Šiuo metu ansambliui vadovauja Paulius Kablys. Visus šiuos metus išliko svarbiausia – meilė liaudies dainai, noras būti kartu ir gyvąją tradiciją perduoti kitiems.

Jubiliejinė programa tapo ne vien nueito kelio prisiminimu. Ji gyvai ir žaismingai atsakė į klausimą – kas yra „Dainoriai“ šiandien? Pasak pačių ansamblio narių, dainorius atsiranda tuomet, kai susitinka daina, žmogus ir tinkama kompanija. Vieni jį savyje atranda anksti, kiti – gerokai vėliau, o kai kurie visą gyvenimą apsimeta jo neturintys. Tačiau Baisogalos krašte žinoma viena svarbi paslaptis – dainorius gyvena kiekviename žmoguje.

Ši mintis atsiskleidė visoje jubiliejinėje programoje. Dainos pynėsi su humoru, improvizacija, judesiu ir šiltu bendravimu su publika. Skambėjo „Gražus mano darželis“, „Aina žmonės“, „Suka lizdą“, „Mergužėla lelijėla“, „Dirižablis“, „Ant rūtų darželio“, „Auga kaime mergužėla“, „Šėrelė“, „Saulala raudona“ ir kiti kūriniai. „Dainoriai“ dar kartą parodė, kad folkloras nėra sustingęs praeities atminimas – jis gali būti gyvas, žaismingas, netikėtas ir labai artimas šiandienos žmogui.

Dainomis susijungė skirtingi Lietuvos kraštai

Jubiliejinėje šventėje „Dainorių“ balsai susiliejo ir su kitų folkloro kolektyvų skambesiu. Į Pakiršinio dvaro muzikinę tėkmę pirmieji įsiliejo Krakių kultūros centro folkloro ansamblis „Žiedupė“, vadovaujamas Jūratės Gudliauskienės. Šmaikščiai pastebėta, kad šalia dvaro tekančio Kiršino krantais tądien ėmė tekėti ir „Žiedupė“ – tik ne vandeniu, o dainomis.

Į Pakiršinį atvingiavo ir Vilniaus folkloro ansamblis „Virvytė“ su vadove Loreta Sungailiene. Taip dvaro erdvėje susitiko skirtingos Lietuvos vietovės, žmonės ir dainavimo tradicijos, o svečių pasirodymai tapo gražia muzikine dovana jubiliatams.

„Dainorių“ 45-mečio proga kolektyvą sveikino Baisogalos seniūnė Renata Masiūlienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėja Justė Juškaitė bei Radviliškio miesto kultūros centro direktorė Indrė Ginkevičienė. Šiltus žodžius, padėkas ir linkėjimus jubiliatams skyrė atvykę folkloro kolektyvai, jų vadovai, ilgamečiai bičiuliai ir ansamblio kūrybinio kelio bendrakeleiviai.

Po jubiliejinės programos į sceną buvo pakviesti visi šiandienos „Dainoriai“ – ansamblio vadovas Paulius Kablys, kolektyvo nariai Adelė, Barbora, Asta, Zita, Virginija, Roma, Neringa, Marija, Aldona, Rimantas, Arvydas, Arūnas ir Romanas. Kiekvienas jų yra gyvos ansamblio istorijos dalis – savo balsu, buvimu ir meile dainai tęsiantis tai, kas pradėta prieš 45 metus.

Nuo dainos – prie bendro vaišių stalo

„Dainoriai“ ne tik dovanojo susirinkusiesiems jubiliejinę programą, bet ir pakvietė visus prie nuoširdžiai paruošto vaišių stalo. Šventės dalyviai ragavo „Skėmių traktieriaus” paruošto troškinio, su meile virtos obuolienės, sūrio ir naminės duonos. Šios paprastos, tačiau prasmingos vaišės dar labiau sustiprino namų ir bendrystės jausmą – tokį, kai svečias priimamas ne tik daina, bet ir atvira širdimi.

Tą dieną Pakiršinio dvare neliko aiškios ribos tarp scenos ir kiemo, atlikėjo ir klausytojo, amatininko ir lankytojo. Žmonės klausėsi, dainavo, sveikino, ragavo, domėjosi amatais ir dalijosi prisiminimais. Jubiliejinis koncertas tapo ne vien kolektyvo sukakties minėjimu, bet ir viso projekto „Šviesos namai: Dainos ir amato ratas“ uždarymo švente, sutelkusia tai, kas buvo kuriama visą savaitę.

Keturiasdešimt penkerių metų jubiliejus – graži proga atsigręžti į nueitą kelią, tačiau dar svarbiau pažvelgti pirmyn. „Dainorių“ istorija tęsiasi tol, kol yra žmonių, norinčių dainuoti, susitikti, mokytis ir perduoti tai, ką patys gavo iš ankstesnių kartų.

Pakiršinio dvare tądien skambėjo ne tik jubiliejinės dainos. Čia skambėjo įsitikinimas, kad tradicija nėra vien praeitis. Ji gyva žmogaus balse, susitikime, bendrame darbe ir iš kartos į kartą perduodamoje dainoje.

Tad tebūnie daina, šventė, draugystė ir gyva tradicija. Tebūnie „Dainoriai“!

Projektą „Šviesos namai: Dainos ir amato ratas“ organizavo Radviliškio miesto kultūros centras ir Pakiršinio dvaras. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija. 

Nuotraukos Arvydo Žaromskio. 
Daugiau nuotraukų čia ir čia.