Naujienos

Nemokamai tikrins dėl krūties vėžio

Lietuvoje kas dieną krūties vėžio diagnozę išgirsta 4–5 moterys. Vienintelė galimybė išsigelbėti nuo šios sunkios ligos – ją nustatyti kuo anksčiau ir pradėti gydyti. Judėjimo „Minios balsas“ iniciatyvinės grupės nariai kviečia moteris, kurioms sukako 40 metų, pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Išgelbėtų 100 moterų

Krūties vėžys yra pagrindinė moterų mirties priežastis. 2017 m. nuo šios ligos mūsų šalyje mirė 488 moterys.
„Kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra stulbinamai geros: nustačius I stadijos ligą, penkerius metus išgyvena beveik visos moterys, bet pavėlavus nustatyti penkerius metus teišgyvena vos trečdalis sergančiųjų IV stadijos liga“, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė.

Tam, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau, yra sukurta Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal ją visos 50–69 metų sulaukusios moterys tikrinamos kartą per dvejus metus nemokamai. Joms atliekama mamografinė patikra. Tyrimas greitas ir neskausmingas, šiek tiek panašus į rentgeno tyrimą. Beje, ketvirtadalis visų krūties navikų aptinkama šių patikrų metu.

Deja, tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe pasinaudoja. O skaičiavimai rodo, kad jeigu pasitikrintų visos moterys, kurios turi pasitikrinti, kasmet pavyktų papildomai išgelbėti daugiau kaip 100 moterų gyvybių! Dabar jos, deja, miršta. 

Serga vis jaunesnės

Nors Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa padeda nustatyti ligą anksti, vis dėlto ne visoms ji prieinama. Europoje pastebėta, kad vėžiu ima sirgti vis jaunesnės moterys – dažniausiai 45–69 metų. Jaunesnės moterys nepatenka tarp tikrinamųjų pagal programą, todėl Europos ekspertų grupė pasiūlė vyriausybėms paankstinti nemokamai mamografinėje krūtų patikroje dalyvaujančių moterų amžių, kad jos būtų pradedamos tirti sulaukusios 45-erių. Taip pat pasiūlyta moterims, turinčioms tankų krūtų audinį, atlikti ir magnetinio rezonanso tyrimą, o kai kurioms – sudaryti galimybę išsitirti dėl paveldimo krūties vėžio rizikos.

Lietuvoje senokai parengtos ekspertų rekomendacijos atnaujinti krūties vėžio prevencinę programą. Jos numato prevenciškai tikrinti moteris nuo 45 metų. Apskaičiuota, kad, išplėtus profilaktiškai tikrinamų moterų amžių, Lietuvoje kasmet būtų papildomai nustatomi 365 krūties vėžio atvejai. Bet kol bus parengti dokumentai ir surasta lėšų, judėjimas „Minios balsas“ kartu su Panevėžio ligonine bei „Affidea“ klinika jau dabar, balandžio mėnesį, inicijuoja akciją – Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio regionų moterys kviečiamos nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Kodėl šių rajonų? Ogi todėl, kad statistiniai duomenys rodo, jog krūties vėžiu skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenančios moterys serga nevienodai. 2017 m. daugiausia krūties vėžio atvejų nustatyta Druskininkų, Šiaulių miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse, o mažiausiai – Šilutės, Klaipėdos ir Plungės rajonuose.

Vengia gydytojų

Šiemet sausį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad bent kartą per metus pas šeimos gydytoją profilaktiškai apsilanko vos trečdalis pacientų, o 24 proc. – tik kartą per dvejus metus.

„Didžioji dauguma pacientų prisimena šeimos gydytoją tik tuomet, kai suserga. Yra ir tokių, kurie gydosi patys, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė gydytoja Jurga Dūdienė. – Dalis žmonių atsisako dalyvauti profilaktinėse programose net kviečiami. Daugiau kaip pusė jų sako, kad nieko blogo nejaučia, dar penktadalis bijo, kad bus aptikta liga. Todėl turime nepailsdami kalbėti apie tai, kad daugiau kaip 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, žinoma, jei liga joms nustatoma anksti. Krūties vėžys nėra nuosprendis.“

Dalis žmonių programose nedalyvauja, nes neturi kuo nuvykti į didesnius miestus, bijo palikti namus, tačiau gydytoja pabrėžia, kad labai daug tyrimų gali atlikti šeimos gydytojai, nes jie yra arti žmonių gyvenamosios vietos, ir tai užtrunka trumpą laiką. Nesitikrinti neva dėl to, kad neįmanoma patekti pas gydytojus, anot specialistės, negalima, nes profilaktinius patikrinimus galime planuoti. Vienintelė kliūtis – mūsų nenoras. 

„Šiais laikais, kai paprasti ir trumpai trunkantys tyrimai gali aptikti riziką susirgti vėžiu, kiekviena mirtis nuo vėžio yra perteklinė“, – sako J. Dūdienė. 

Dabar yra gera proga pasitikrinti, ar nesergate jūs. Ateikite!