Naujienos

Radviliškyje sukosi trijų šalių šokėjai: tradicijas ir draugystę puoselėjantis festivalis „Ir ne tik iš Lietuvos“

Valsą keitė polka, ramų sūkurį – gyvas trepsėjimas, o lietuviškus šokius scenoje papildė latvių ir estų liaudies šokių ritmai. Spalio 17-ąją Radviliškio miesto kultūros centre susitiko žmonės, kuriems šokis – ilgametis pomėgis, bendrystės džiaugsmas ir gyvas ryšys su savo krašto kultūra. Tradicinis tarptautinis senjorų liaudiškų šokių festivalis „Ir ne tik iš Lietuvos“ vėl subūrė kaimyninių šalių kolektyvus ir priminė, kiek daug mus sieja.

Festivalio svečius priėmė jo šeimininkai – Radviliškio miesto kultūros centro senjorų liaudiškų šokių grupė „Patrepsėlis“, vadovaujama Romutės Baškevičienės. Puoselėdami liaudiško šokio tradicijas, radviliškiečiai kuria ir progą susitikti: pasidalyti repertuaru, pasisemti įkvėpimo vieniems iš kitų, stiprinti bičiulystę. Tokie susitikimai garsina Radviliškį kaip miestą, kuriame gerbiamos tradicijos ir svetingai laukiami jas tęsiantys žmonės.

Šiemet į festivalį atvyko dvi Latvijos šokėjų grupės – Salacgrivos kultūros centro senjorų liaudiškų šokių grupė „Saiva“, vadovaujama Evitos Liepiņos, ir Kegumo kultūros namų senjorų liaudiškų šokių grupė „Ķegums“, kurios vadovė – Alda Blodone. Estijos šokio tradicijas pristatė Merjamos (Märjamaa) savivaldybės bendruomenės namų senjorų liaudies šokių grupė „Laaberjalg“, vadovaujama Darjos Lehtsalu. Jų pasirodymai suteikė galimybę pajusti kaimyninių tautų šokių savitumą ir atrasti pažįstamą bendro šokio džiaugsmą.

Lietuviško šokio margumą scenoje atskleidė iš skirtingų miestų atvykę kolektyvai. Festivalyje dalyvavo Joniškio kultūros centro senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Jievaras“ ir jo vadovė Sigma Jonušienė, Plungės rajono savivaldybės Žlibinų kultūros centro senjorų liaudiškų šokių grupė „Sausdravielis“, vadovaujama Loretos Vaitkutės, Panevėžio kultūros centro senjorų liaudiškų šokių grupė „Gija“, kurios vadovė – Dainora Venslovienė, bei Pakruojo kultūros centro senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Laja“, vadovaujamas Aušros Juciuvienės. Kartu su „Patrepsėliu“ jie kūrė įvairią programą, kurioje kiekvienas kolektyvas atsiskleidė savo šokio charakteriu.

Scenoje sukosi „Senjorų valsas“ ir „Giminių valsas“, skambėjo fokstroto ritmas. „Mainytinis“, „Vingrioji“, „Ylakiškių mazgytinis“, „Šleivinė“, „Trepsis“, „Linksmašokis“ ir „Skaisgijos polka“ keitė vienas kitą, leisdami pajusti liaudiško šokio nuotaikų įvairovę – nuo santūraus grakštumo iki žaismingo veržlumo. Greta lietuviško repertuaro įsilieję latvių ir estų liaudies šokiai festivalį pavertė gyva pažintimi su trijų šalių tradicijomis.

Ypatingu bendrystės akcentu tapo finalinis visų kolektyvų šokis „Apsukinis“. Į vieną šokį susijungę Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalyviai sukūrė prasmingą festivalio pabaigą: skirtingais keliais į Radviliškį atvykusius žmones suvienijo bendras ritmas. Festivalyje buvo svarbu ir parodyti tai, kas išmokta, ir susitikti su tais, kuriems ši veikla tokia pat brangi. 

Renginio pabaigoje kolektyvus pasveikino Radviliškio miesto kultūros centro direktorė Indrė Ginkevičienė, įteikusi padėkas ir saldžias dovanas. Tai buvo šiltas dėkingumo ženklas šokėjams ir jų vadovams, kurie savo darbu saugo liaudiško šokio tradicijas ir perduoda meilę joms aplinkiniams.

„Ir ne tik iš Lietuvos“ Radviliškyje tęsia gražią susitikimų tradiciją. Kiekvienas toks festivalis ją papildo naujais įspūdžiais, pažintimis ir bendrais šokiais, o miestui dovanoja progą dar kartą atverti duris kaimynams. Kol yra norinčių susiburti, repetuoti ir žengti į sceną, tol gyvas ir šokis, ir jo kuriama draugystė.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija, nuotraukos S. Viluskienės

Daugiau renginio akimirkų čia.