Naujienos

Ragučio šventė Pakiršinio dvare

Vasario 15-ąją Pakiršinio dvaras turėjo du variantus: ramiai stovėti ir vaidinti istorinį rimtumą arba priimti faktą, kad į kiemą tuoj įžygiuos velniai, laumės, ožiai ir visa Užgavėnių kompanija su kaukėmis taip efektingai, kad net žiema susigūžė ir pradėjo dairytis išėjimo. Dvaras pasirinko antrą – ir pataikė tiesiai į dešimtuką: žiūrovų praktiškai neliko, nes visi anksčiau ar vėliau buvo įtraukti į veiksmą.

Šventės vairą tą dieną tvirtai laikė režisierė ir šventės vedėja Jūratė Levickaitė – tikra Užgavėnių dirigentė. Ji prisikvietė raguotų, kanopėtų persirengėlių būrį ir „paleido“ jį į žmones su aiškia misija: triukšmauti, linksminti, valgyti ir pabudinti žemę nuo įšalo, kad pavasaris ateitų greičiau (ar bent jau gautų rimtą paskatinimą).

Visą pusdienį dvaro kieme skambėjo muzika, šūksniai ir juokas, o ore tvyrojo pats svarbiausias Užgavėnių argumentas – blynų kvapas. Apvalūs kaip saulė, jie tą dieną buvo ir simbolis, ir planas: vienu blynu – žiemai mažiau drąsos, pavasariui daugiau šansų.

Kad „mokslas“ būtų įsisavintas greitai, nuskambėjo ir pagrindinė taisyklė: per Užgavėnes valgyti reikia taip, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą. O jei dar norisi didesnio derliaus – tradicija siūlo paprastą receptą: iš rogių išgriūti ir sniege pasivolioti. Pakiršinyje tai skambėjo labai įtikinamai, ypač kai aplink visi juokėsi ir plojo.

Šventės ritmą užkūrė Pakiršinio dvaro folkloro ansamblis „Dainoriai“, o netrukus į trasą išriedėjo rogučių varžytuvės: vienas iš tėvų ir vaikas – ir jokių „aš tik pažiūrėsiu“. Čia laimėdavo ne tik greitis, bet ir ryžtas.

Kol vieni lėkė trasa, kiti traukė prie vaišių – ir čia galima pasakyti aiškiai: dėl bendruomenių vaišingumo nei vienas neliko nevalgęs. Blynai ant keptuvių čirškėjo visą pusdienį, o kopūstienė garavo taip viliojančiai, kad net Kanapinis būtų pagalvojęs, ar verta kautis tuščiu skrandžiu.

Nuotaiką dar labiau pakėlė Karčemų kapela „Karčemėlė“ – šokių aikštelėje trypė ir raguotos, ir uodeguotos būtybės. O blynų valgymo čempionatas tik patvirtino: Užgavėnės čia – sportas. Apie dvidešimt blynų vienam dalyviui – jokie juokai, o palaikymas skambėjo lyg pasaulio čempionate (tik su daugiau uogienės).

Tuo pat metu sukosi ir „Velnio ratai“ – virvės, slidės, maišai, barankos ant kuolo, sūpynės, pramogos ant ledo. Pridėk dar bendruomenių varžytuves su šluotomis, blukio metimu ir maišų dvikovomis – ir turi tikrą triukšmingą formulę, kuri pažadina žemę greičiau nei bet kokia pavasarinė saulė.

O tada atėjo didžioji intriga – Kanapinio ir Lašininio kova. Publika rinkosi puses, virvės traukimas kaitino aistras, o finalinė dvikova su maišais užtvirtino rezultatą: Kanapinis laimėjo, o Morė buvo iškilmingai sudeginta – paskutinis taškas žiemai.

Pabaigoje vaikai gavo savo „misiją“: pagauti Ragutį ir nutraukti uodegą. Kai tik tai pavyko, iš kišenių pasipylė saldainiai – ir dvaro kiemas akimirksniu virto konfeti vertos laimės scena.

Didžiausia šios šventės jėga buvo žmonėse ir bendrystėje – kai susiburiama, pasidalinama, padaroma kartu. Nuoširdžiai dėkojame Pakiršinio dvaro kolektyvui, Pakiršinio kaimo bendruomenei (pirmininkas Paulius Kablys), Baisogalos Priestočio bendruomenei „Imantai“ (pirmininkas Arūnas Marašinskas), Palonų bendruomenei (pirmininkė Vilma Budvytienė), Baisogalos bendruomenei (pirmininkas Kazimieras Danilevičius) – už šventę, už vaišingumą, už gardžiausius blynus ir kopūstienę.

Atskira padėka Baisogalos bendruomenės pirmininkui ir sporto organizatoriui Kazimierui Danilevičiui – už varžybų pulsą, iniciatyvumą ir tą organizacinį tikslumą, kai viskas vyksta sklandžiai ir su šypsena.

O kai oficialūs šventės taškai buvo sudėti, bendrystė persikėlė į jaukesnį formatą – po šventės vyko bendruomenių sueiga, vakaronė su Radviliškio miesto kultūros centro kapela „Seni pažįstami“ (vadovas Tomas Kanapinskas). Ir jei kas nors dar klausia, ar žiema buvo išvaryta… Pakiršinyje atsakymas paprastas: po tokios kopūstienės ir tokio blynų tempo – pasispardys, bet tikrai išeis. 

Radviliškio miesto kultūros centro informacija

Nuotraukos Svetlanos Viluskienės 

Daugiau renginio akimirkų čia.

Fotografo Arvydo Žaromskio fotoreportažai: čia, čia ir čia.