Naujienos

Vaikų vasaros stovykla „Svajonių vasara 2024“

Liepos viduryje šešias dienas Šaukoto bendruomenės namai buvo pilni vaikų šypsenų, juoko, klegesio ir džiaugsmo. Vyko vaikų socializacijos ir poilsio stovykla „Svajonių vasara 2024“, kurioje vaikai  linksmai ir turiningai leido laiką keliaudami, dalyvaudami įvairiose veiklose, edukacijose, patirdami daug gerų emocijų. Stovykla tęstinė, organizuojama nuo 2005 metų.

Pirmąją dieną vaikai kūrė stovyklos vėliavą, žaidė susipažinimo žaidimus. Susitikimo su neuroedukatore Joana Cironkaite metu visi stovyklautojai kartu dalinosi mintimis ir svajonėmis, mokėsi reikšti jausmus, išgyventi emocijas, piešė. Naudingas ir atpalaiduojantis užsiėmimas stovyklautojams labai patiko.         
Antrą stovyklos dieną praleidome prie Gomertos ežero. Buvo smagu, nes susitikome su draugais iš Kunigiškių ir Šiaulėniškių bendruomenių. Kartu pramogavome, valgėme košę, maudėmės putose. Svečiuose turėjome Ateivį, kuris labai norėjo susipažinti su Žemės vaikais. 

Trečią stovyklos dieną tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, vieną stovyklos dieną skyrėme kelionei į Palangą. Važiavome didelis būrys, nes vežėmės mamas, tėčius, senelius ir močiutes. Taip suteikiame galimybę vaikams ir jų artimiesiems visą dieną praleisti kartu, skirti vieni kitiems visos dienos laiką. Apsilankėme iliuzijų name, dalyvavome „mokslinėje“ edukacijoje, maudėmės Baltijos jūroje, pramogavome ir pietavome Žibininkuose „HBH pramogų parke“.

Ketvirtą stovyklos dieną bibliotekininkė Dovilė stovyklautojus pakvietė į lobio paieškas. Pasitelkę sumanumą, greitą reakciją, turėdami tam tikras užuominas, vaikai bandė išnarplioti tikrą detektyvą ir sužinoti, kur paslėpta senovinė skrynia su lobiu. Bendruomenės namai, miestelio tvenkinukas, turgaus aikštelė, treniruoklių aikštelė... Ir, atlėkę prie Šaukoto tvenkinio, prie svyruoklio seno beržo, radome senovinę skrynią. Įminę spynos slaptažodį, rastą lobį – ledus, kaip mat suvalgėme. Atsigaivinę ledais, truputį pailsėję, darėme „sekretus“ . „Sekretas“ – tai spalvinga paslaptis, kurią lyg mozaiką skrupulingai sudėliojama iš augalų  ir užkasama tam, kad vėliau grįžtume pažiūrėti, kokį grožį esame sukūrę. Prisirinkę vasaros žiedų, kiekvienas stovyklautojas pasidarė po „sekretą“, uždengė jį stiklu ir užkasė smėlyje. Labai smagu buvo vėliau juos susirasti,  atsikasti, palyginti, kurio „sekretas“ gražesnis, spalvingesnis, išskirtinesnis. Visi buvo puikūs!

Prie tvenkinio laukė dar viena staigmena – batutas. Visi, žinodami kaip saugiai turime elgtis, prisišokinėję, prisičiaužę, dar ir sočiai pavalgę, linksmai užbaigėme ketvirtą stovyklos dieną.

Penktą stovyklos dieną keliavome į Šiaulius. Apsilankėme Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Net nesitikėjome, kad galime išgirsti ir pamatyti tiek įdomių dalykų. Kad tiek visko gali būti sukaupta vienoje vietoje. Maloni gidė supažindino su erdvėmis, skirtomis vaikams, jaunimo renginiams, pramogoms ir turiningam laisvalaikio leidimui žaidžiant stalo žaidimus, dirbant kompiuteriu, klausantis muzikos, susitinkant su draugais ir t. t.  Pamatėme pačią mažiausią ir pačią seniausią knygas, saugomas bibliotekoje. Pamatėme, ką galima pasidaryti iš jau nebenaudojamų knygų, žurnalų, laikraščių ir dar daug visko... Net kino salę radome!

Aplankėme Šiaulių Lapę, jos erdves, skaniai papietavome „Jonio pastogėje“ ir, grįžtant namo, užsukome i „Raibą plunksną“, įsikūrusią Bertuižiuose. Čia daugiausia džiaugsmo ir gerų emocijų vaikams sukėlė įvairūs gyvūnai ir paukščiai. Buvo nuostabu, kad galėjome juos pamaitinti, paglostyti, palaikyti rankose. 

Šeštą stovyklos dieną prisiminimui apie stovyklą darėmės draugystės apyrankes, „marmuravome“ magnetukus ant šaldytuvo, džiaugėmės savo darbeliais ir laukėme stovyklos kuliminacijos – Džiunglių žmogaus Gerardo Paškevičiaus, kuris savo Facebook paskyroje prisistato: „Biologas, egzotinių gyvūnų specialistas, laukinės gamtos edukatorius. Mokau žmones mylėti gamtą.“

Iškart po pietų susirinkome miestelio centrinėje aikštėje susitikti su šiuo įdomiu žmogumi. Kodėl Džiunglių žmogus? Mat nuo vaikystės augina gyvūnus, kurie turėtų gyventi džiunglėse. Kai apie viską papasakojo, prasidėjo tikras įdomumas ir mūsų baimių išbandymas. Pirmiausia atnešė didžiulius tarakonus, paskui – gyvatę, žaltį, driežą ir vėl gyvatę... . Nespėjome nė pastebėti, kaip greitai prabėgo laikas... ir diena, kuri buvo paskutinė stovykloje. 

Vaikų socializacijos ir poilsio programą finansavo Radviliškio rajono savivaldybė. Prie projekto savo lėšomis prisidėjo Šaukoto bendruomenė. Rėmėjas – Paulius N. Savanoriavo bendruomenės narės Dovilė ir Aušra.

Šaukoto bendruomenės informacija ir Gražinos Adomavičienės nuotraukos