Radviliškio krašto garbės piliečiai

ANTANAS ČEPONONIS

Gimė 1959 m. lapkričio 5 d. Mikyčiuose, Lazdijų rajone. Pedagogas, aktyvus politinis ir visuomeninis veikėjas, 2003-2011 m. ir 2015-2020 m. Radviliškio rajono savivaldybės meras, nuo 2020 m. Seimo narys. Svariai prisidėjo prie Radviliškio rajono kūrimo ir plėtros, aktyviai skatino įvairias bendruomenines iniciatyvas švietimo, sporto, kultūros ir kitose srityse.

GENOVAITĖ KAZLAUSKIENĖ

Gimė 1950 m. sausio 10 d. Skriaudučio kaime, Marijampolės apskrityje. Gyvena Raudondvario k., Radviliškio r. Daugkartinė Lietuvos sporto veteranų lengvosios atletikos čempionė ir prizininkė, Lietuvoje ir užsienyje garsinanti Radviliškio kraštą sporto srityje. Sporto renginių iniciatorė.

JONAS LINKEVIČIUS

Gimė 1927 m. sausio 1 d. Vabalių dvarelyje, buvusiame Baisogalos valsčiuje. Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas, kraštotyrininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Sudarė valsčių serijos knygas „Baisogala“, „Šeduva“, rašė apie žymiausius vaikų rašytojus. Istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas" iniciatorius, straipsnių autorius.

EMILIJA BRAJINSKIENĖ

Ilgametė kultūros darbuotoja, etnografė, tautosakos puoselėtoja ir rinkėja, visų vadinama Šeduvos baba, Emilija Brajinskienė gimė ir augo Šeduvoje. Keturis dešimtmečius vadovavo etnografiniam ansambliui „Šeduva“. Su šiuo kolektyvu paruošė daugybę koncertinių programų, projektų. 2006 m. ansamblis už tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą nominuotas „Aukso paukšte“. Emilijos Brajinskienės užrašyta įvairios tematikos tekstų, surinkta medžiaga apie senuosius Šeduvos vietovių pavadinimus, vietovardžius, padavimus ir tikrus įvykius, liaudies mediciną, sukaupta muzika, dainos, melodijos įrašytos į audiokasetes ir kompaktines plokšteles. Įrašuose skambančią tarmišką kalbą specialistai įvertino kaip unikalią folkloro, jo grožio, gyvybingumo apraišką. Už šiuos darbus Emilija Brajinskienė apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomu ir premija „Už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą“. Jos straipsniai publikuoti žurnaluose ir įvairiuose respublikiniuose laikraščiuose. Radviliškio rajono Metų kultūros darbuotojo vardo nominacijų konkurse 2004 m. nominuota Metų etnografe, tais pačiais metais apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, 2005 m. LTV projekte „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ nominuota Lietuvos šviesuole, tais pačiais metais apdovanota Gerumo angelo statulėle.

IRENA PALIONIENĖ

Savo nuoseklia veikla ir šiltu atjautos žodžiu Viešosios įstaigos Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktorė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio filialo tarybos narė Irena Palionienė pelnė apie ją besiburiančių žmonių pagarbą ir dėkingumą. Jos darbas ir veikla pagrįsti tolerancija ir meile žmogui, jos asmeninis pavyzdys skatina patikėti neišsenkančia žmogaus dvasios ramybe. O juk Irenos gyvenimo pradžia galėtų būti metafora, kuri grindžia ir atveria ištisą kančių, netekčių, pasityčiojimų epochą, nes tik gimusi ji kartu su tėvais buvo ištremta į Sibirą, kur praleido 7-erius metus. Šie metai įsirėžė atmintin ir nepaliko visą gyvenimą. Sugrįžti praeitin Irena turėjo galimybę po daugelio metų, kai Radviliškio rajono delegacija, važiavo aplankyti artimųjų kapų bei vietų, į kurias kadaise buvo ištremtos ar kuriose teko pabuvoti jų artimiesiems. Iš šios ekspedicijos metu nufilmuotos medžiagos gimė filmas „Tremties vaikai“, supažindinantis su tremties istorija, jis pristatytas rajono mokyklose ir kultūros įstaigose. Ilgametė gydytoja Irena Palionienė Radviliškio rajone dirba jau daugiau nei 40 metų. Ji yra Lietuvos infektologų draugijos narė. Už pasiekimus sveikatos apsaugos srityje ir aktyvią visuomeninę veiklą įteiktas Radviliškio rajono savivaldybės mero Padėkos ženklas, o už kasdien skleidžiamą vidinį gėrį, kruopštumą ir rūpestingumą apdovanota Gerumo angelo statulėle. Aktyvi visuomeninės veiklos dalyvė, keturias kadencijas buvo išrinkta į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą.

JONAS BOSAS

Pedagogas, ilgametis švietimo sistemos darbuotojas. Du dešimtmečius vadovavo Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo skyriui. Jo pastangų dėka žymiai pagerėjo rajono švietimo įstaigų materialinė bazė, pedagogų kvalifikacija. Radviliškio rajono savivaldybė buvo prie pirmųjų šalyje įsteigusi mokyklas-darželius, jaunimo mokyklą, taip pat pirmieji šalyje įgyvendino pagrindinio dešimtmečio įvedimo eksperimentą, sveikos gyvensenos mokymą. Ryškus Jono Boso profesinis bruožas – atsakomybė už mokinių mokymo ir ugdymo rezultatus rajono švietimo įstaigose, pasiryžimas nuolat tobulinti vadovavimo kompetencijas. Įsteigus apskritis dirbo Šiaulių apskrities Švietimo skyriaus viršininku, vėliau – Šiaulių apskrities socialinių reikalų ir švietimo departamento direktoriumi. Jonas Bosas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 2007 m. - išrinktas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu. Už pasiektus aukštus rezultatus darbe pelnė daug svarių apdovanojimų: 2008 m. Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“, tais pačiais metais Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, 2009 m. Radviliškio rajono savivaldybės mero Padėkos ženklu. Jonas Bosas už nuoširdumą, darbštumą, pareigingumą buvo ir yra pagarbiai vertinamas mokytojų, mokyklų vadovų, buvusių bendradarbių.

ROMUALDAS BUDRYS

Lietuvos dailės muziejaus direktorius, gimęs Vertimų-Vakarų kaime, Radviliškio rajone. Baigęs Telšių dailės technikumą, R. Budrys 1954–1959 m. studijavo valstybiniame dailės institute, čia įgijo menotyrininko specialybę. 1958–1959 m. Romualdas Budrys dirbo Lietuvos dailės muziejaus ekskursijų vadovu, 1959–1960 m. – restauratoriumi, 1960-1979 m. – Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoju mokslui, o nuo 1979 m. yra Lietuvos dailės muziejaus direktorius. Nuo 1960 m. Romualdas Budrys surengė per 1 000 nacionalinių ir tarptautinių dailės ir gintaro parodų, parašė per 60 straipsnių dailės meno istorijos, gintaro, atskirų kolekcijų klausimais, sudarė kelis vertingus katalogus, studijas ir albumus, surengė kelias dešimtis ekspedicijų.

ARŪNAS MASALSKIS

Radviliškio karatė klubo „Kentauras“ prezidentas ir treneris. Karatė klubas „Kentauras“ įkurtas 1997 metais, per šį laikotarpį treneris A. Masalskis išugdė daug perspektyvių sportininkų, kurie Europos ir Pasaulio čempionatuose tapo čempionais ir prizininkais. Už aukštus auklėtinių sportinius pasiekimus Arūnas Masalskis net penkis kartus apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento padėkos raštais, 2008 m. apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko padėka. 2010 m. Radviliškio rajono savivaldybės meras A. Masalskį apdovanojo aukščiausiu Radviliškio rajono savivaldybės apdovanojimu – Mero Padėkos ženklu. Lietuvos Shotokan Karatė Federacija už aukštus sportinius pasiekimus (2010 m. per metus laimėti 9 medaliai Europos ir Pasaulio čempionatuose, 2011 m. – 14 medalių) A. Masalskį išrinko geriausiu 2010–2011 m. treneriu. Arūnas Masalskis – iniciatyvus naujų pedagoginių idėjų, karatė programų kūrėjas, įgyvendinantis savitus mokymo metodus, rengiantis mokomuosius seminarus, skaitantis paskaitas karatė kvalifikacijos tobulinimosi temomis Lietuvos sporto treneriams, atliekantis karatė sporto šakos tyrimus bei skleidžiantis gerąją patirtį savo kolegoms ir būsimiems pedagogams. A. Masalskis ugdo jaunąją kartą, puoselėja karatė tradicijas, jas perteikdamas vaikams, – drausmė, pagarba, atsakomybė.

STASYS ŽIRGULIS

Skulptorius gimė 1944 m. birželio 10 d. Radviliškyje, mokėsi Radviliškio V. Valsiūnienės vidurinėje mokykloje, baigė ją 1963 metais. 1974 m. baigė Valstybinio dailės instituto Skulptūros fakultetą, apsigyveno Kaune. S. Žirgulis parodose dalyvauja nuo 1975 m., nuo 1978 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1988 m. dėsto piešimą, skulptūrą ir kompoziciją Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. 1999 m. už nuopelnus Lietuvai Stasys Žirgulis buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino I laipsnio medaliu, 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, 2007 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos Auksiniu ženkliuku už paminklą rezistencijos aukoms atminti „Nurimęs varpas“ Alytuje. 1989–2008 m. Radviliškio krašto Garbės pilietis surengė asmenines parodas Vilniuje, Kaune, Olandijoje, Čekijoje, grupinėse parodose (nuo 1975 m.) – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Estijoje, Italijoje, Suomijoje, Japonijoje, Prancūzijoje ir kt. S. Žirgulio darbų yra įsigiję įvairūs Europos šalių muziejai: Kelno moderniojo meno muziejus, Rygos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, privačios galerijos ir kolekcionieriai Olandijoje, Vokietijoje, Suomijoje, JAV ir kt. S. Žirgulio sukurtos skulptūros puošia daugelį Lietuvos miestų, tarp jų ir Radviliškio miestą ir rajoną: memorialinis paminklas „Motina“, paminklai mokytojams G. ir J. Geniams Naujosiose miesto kapinėse, paminklas Baliui Buračui Šiaulėnuose ir kt.

ALGIRDAS BUDRYS

Pripažintas klarneto virtuozas, talentingas atlikėjas, pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ meno vadovas. Jis minimas tarp 40-ties geriausių pasaulyje klarnetininkų virtuozų. Gimęs Vertimų-Vakarų kaime, Baisogalos valsčiuje, šiandien jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, išugdęs daugybę žymių mokinių. Per 50 veiklos metų sugrota apie 3 000 solinių ir kamerinių koncertų, gastroliuota daugelyje pasaulio šalių. Apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Valstybinės meno premijos laureatas, daugelio respublikinių ir tarptautinių žiuri narys, vedęs meistriškumo kursus daugelyje pasaulio šalių.

ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

Inžinierius, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Seimo narys,. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Gimęs Paežerių kaime, netoli Šeduvos. Jis – savo krašto patriotas, visada besidomintis kraštiečių gyvenimu, buitimi, Šeduvos miesto ateitimi. Nemažai pagalbos iš jo šeduviai sulaukė statant Laisvės paminklą, jo dėka restauruotas Šeduvos bažnyčios altorius, glaudūs ir prasmingi jo ryšiai su Šeduvos gimnazija, kitomis įstaigomis. Jį rekomendavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos miesto seniūnija ir Šeduvos Švč. kryžiaus Atradimo parapija.

Prof. habil. dr. VERONIKA VASILIAUSKIENĖ

Mokslininkė, gimusi Aukštelkuose, ūkininko šeimoje. Ji susiejo savo gyvenimą su mokslu ir žemės ūkiu. Šiandien ji – Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentė, profesorė, habilituota daktarė, Lietuvos mokslo tarybos narė, mokslinių darbų autorė ir bendraautorė, pedagogė, Valstybinės premijos laureatė, apdovanota valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, aktyvi įvairių programų bendraautorė, nusipelniusi agronomė, tarptautinių mokslinių programų dalyvė, daugybę kitų nuopelnų ir titulų turinti moteris. Šiandien ji – Aukštelkų bendruomenės idėjų šaltinis, visada svetingai priimanti kraštiečius, atvykusius pas ją į Vilnių, į Lietuvos mokslų akademiją.