Radviliškio miesto garbės piliečiai
- Titulinis
- Savivalda
- Apie rajoną
- Radviliškio miesto garbės piliečiai
INGA PETRAUSKIENĖ Inga Petrauskienė – ilgametė Radviliškio muzikos mokyklos solfedžio ir choro mokytoja ekspertė. Turi geras dalykų metodikos dėstymo žinias, kurias nuolat tobulina ir profesionaliai panaudoja ugdant mokinių individualumą, aktyvumą ir kūrybiškumą, jų muzikavimo įgūdžius. Inga Petrauskienė yra atsakinga, pareiginga, komunikabili, ambicinga, reikli sau ir kitiems, turinti puikius solfedžiavimo įgūdžius, išlavintą vokalinę techniką, muzikinę intuiciją. Savo darbe mokytoja stengiasi puoselėti ir branginti chorinio dainavimo tradicijas. Mokiniai su dideliu malonumu lanko choro užsiėmimus. Pamokose visada vyrauja darbinga, draugiška atmosfera. Todėl choristai mielai lanko repeticijas ir gali pasidžiaugti savo kūrybiniais pasiekimais. Mokytojos Ingos Petrauskienės kūrybiškumo dėka, mokyklos jaunių choras „Saulės vaikai“ deramai atstovauja Radviliškio miestui Vilniuje vykstančiose Pasaulio lietuvių, respublikinėse bei moksleivių Dainų šventėse. Šis kolektyvas yra ir nuolatinis Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio-konkurso „Mes Lietuvos vaikai“ dalyvis, įvairių užsienyje vykstančių konkursų dalyvis ir prizinių vietų laureatas. Už aktyvią koncertinę veiklą, jaunųjų dainininkų ugdymą bei dainavimo populiarinimą Šiaulių apskrityje ji ne kartą yra apdovanota Šiaulių apskrities viršininko ir Radviliškio rajono savivaldybės mero padėkos raštais. 2008 metais už jaunųjų menininkų ugdymą apdovanota Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko padėkos raštu. 2004 metais jai suteikta nominacija – Radviliškio rajono metų muzikos mokytojos vardas. 2021 metais Mokytojo dienos proga mokytoja apdovanota Mero Padėkos ženklu. 2023 metais mokytoja buvo nominuota ir laimėjo Radviliškio krašto kultūros premiją. |
|
KAZIMIERAS AUGULIS Ilgametis nusipelnęs pedagogas, buvęs Šeduvos gimnazijos direktorius, buvęs Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas, Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio skyriaus pirmininkas. Jis, dirbdamas savivaldos srityje, garbingai atstovavo Radviliškio rajonui eidamas mero pavaduotojo pareigas. Aktyviai dirbo įvairiose savivaldos srityse, palaikė ryšius su tarptautinio bendradarbiavimo partneriais, ypač daug dėmesio skyrė karinio konflikto draskomai Ukrainai ir jos žmonėms. Didelis jo indėlis į Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio skyriaus veiklą. Vertinamas jo indėlis į gyventojų skatinimą puošti, gražinti gyvenamąją aplinką, įamžinti ją. Jo vadovavimo Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio skyriaus metais išleistos trys knygos, kalendoriai su gražiausiais Radviliškio rajono vaizdais. Emocingas, reiklus, bet jautrus ir lengvai bendraujantis – apie tokį Kazimierą Augulį kalba jo bendradarbiai, kolegos, draugai ir artimieji. |
|
PETRAS RIMANTAS KUNDROTAS Aktyvus, iniciatyvus pilietis, kuriam rūpi Radviliškio miestas. Jo iniciatyva ir pastangomis buvo įkurta motobolo komanda, kuri, jo vadovaujama, daugelį metų dalyvavo motobolo čempionatuose, net šešis kartus iškovojo bronzos ir vieną kartą sidabro medalius. Jo pastangomis įrengta asfaltuota automobilių ir motociklų figūrinio vairavimo aikštelė su kliūtimis ir figūromis, pastatytas pneumatinis tiras-šaudykla, ugdantis jaunųjų šaulių įgūdžius. Jis inicijavo Lietuvos savanorių karių kapų sutvarkymą bei jų priežiūrą Radviliškio miesto senosiose kapinėse, buvo vienas pirmųjų iniciatorių dėl Lietuvos savanorių karių pergalės prieš bermontininkus įamžinimo mūšio vietoje prie Radviliškio malūno ir dėl paminklo šiam įvykiui paminėti pastatymo Radviliškio miesto Aušros aikštėje. Jo dėka ir pastangomis gražinti Radviliškio miesto senieji gatvių pavadinimai, keletui gatvių suteikti nauji pavadinimai. P. R. Kundrotas daug jėgų įdėjo inicijuodamas ir organizuodamas paminklo Vytautui Didžiajam Radviliškyje atstatymo darbus kartu su istorinės atminties klubo nariais. Dirbo Šiaulių apsaugos departamento teritorinio padalinio vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi. Išėjęs į pensiją pamatė, kad trūksta veiklos, todėl įsidarbino Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinio Burbiškio dvaro istorijos skyriaus muziejuje. Jo iniciatyva Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos salėje buvo surengtas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio minėjimas ir paroda apie šiuos tautos didvyrius. Šiuo metu P. R. Kundrotas garsėja kaip kraštotyrininkas, kolekcininkas. Jis visada pasidalija surinkta istorine medžiaga apie Radviliškio rajone esančius istorinius objektus. |
|
STASĖ JANUŠONIENĖ Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio filialo pirmininkė, filialui vadovauja nuo jo įkūrimo. Stasės dėka susibūrė didžiulis ratas tremtinių bei politinių kalinių. Lietuvoje Radviliškio filialas pripažintas vienas geriausių. Ji – Radviliškio politinių kalinių ir tremtinių choro „Versmė“ dalyvė nuo pat choro susikūrimo, Tremties vagono (muziejaus) Radviliškyje atkūrimo ir kitų istorinės atminties vietų įamžinimo iniciatorė. Jau daugelį metų rugpjūčio mėnesį tūkstančiai tremtinių iš visos Lietuvos susitinka Ariogaloje. Čia jie vardų neturi – juos vienija zonos ir kaimai, į kuriuos jie buvo ištremti. Išvykų į sąskrydį pagrindinė organizatorė – Stasė Janušonienė. Ji dalyvavo ekspedicijoje į Sibirą politinių kalinių ir tremtinių keliais. Ekspedicijos metu buvo lankomi ir tvarkomi lietuvių tremtinių kapai. Aplankyti Sibire vis dar gyvenantys tautiečiai, užrašytos jų gyvenimo istorijos. Kelionės tremties keliais metu sukurtas filmas „Tremties vaikai“, kuris pristatytas rajono mokyklose ir seniūnijose, parodytas per televiziją. Stasė Janušonienė – aktyvi politikė, 1997-2015 metų Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narė. Ši moteris negailinti savo laiko, jėgų, išminties geriems darbams, pastebinti kitą žmogų ir skubanti jam padėti ne tiek, kiek galima, o tiek, kiek reikia. |
|
ELONA VAIŠNIENĖ Mokslų daktarė, JAV išeivijos veikėja, Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, kitų įstaigų ir organizacijų rėmėja. E. Vaišnienės pastangomis Gražinos (tuometinė Radviliškio V-oji) mokykla pateko tarp dešimt šalies mokyklų, atrinktų dalyvauti naujoje programoje „Sveika mokykla“. Šios ir kitų Radviliškio mokyklų mokiniams ji surengė akciją „Aš – iš Radviliškio“, siuntė jiems skirtų knygų, gėlių sėklų, puodelių ir kt., labdaros – vaikų globos namams „Nykštukas“, yra finansiškai parėmusi parapiją, buvo tam tikram laikotarpiui užsakiusi rajono laikraštį nepasiturinčioms radviliškiečių šeimoms. Ji suorganizavo radviliškiečiams moksleiviams rašinių „Aš iš Radviliškio“ konkursą ir premijavo jo nugalėtojus. 1993 m. prasidėjo amerikiečių pedagogų pagalbos Lietuvai programos vasaros renginiai, kuriuos surengti padėjo ši geros valios moteris. Jos iniciatyva radviliškiečiams tuose kursuose buvo įsteigtos 15 stipendijų. 1995 m. E. Vaišnienės dėka Radviliškio rajono savivaldybėje pristatytas socialinės veiklos projektas „Reikia viso kaimo, kad užaugintum vaiką“ – įvairių sferų atstovams surengti intensyvūs mokymai, gauta daug metodinės paramos, naujų idėjų bei patarimų. Ši geradarė labai aktyviai padeda Radviliškio viešajai bibliotekai. Ji iš pradžių iš užjūrio siuntė laiškus, knygų siuntas. Paskui pasiūlė visiškai naują idėją: kurti Viešojoje bibliotekoje Žaisloteką daugiavaikių, socialiai remtinų šeimų vaikams. Ji buvo ir pirmoji šio sumanymo rėmėja, atsiuntė savo lėšų šiam bibliotekos kampeliui įkurti. Dabar Viešojoje bibliotekoje veikia šiuolaikiška, gražiai įrengta Žaisloteka, bibliotekos kaimo filialuose įkurta 16 žaislotekų ir 5 žaidimų kampeliai. Ši moteris kasmet atsiunčia Žaislotekai asmeninės arba išeivijoje suorganizuotos finansinės paramos. Ji viena iš tų, kurie gana daug dirbo su ELLA (Estonian, Latvian, Lithuanian Alliance) ir rengė demonstracijas, baltų šalims stengiantis atgauti nepriklausomybę. Būdama Lietuvoje, Pilietinės visuomenės instituto prašymu dar skaito paskaitas, su kuriomis aplankė jau 12 Civito klubų, tarp jų – ir veikiantį Radviliškio viešojoje bibliotekoje, mielai prisideda ir prie Piliečių santalkos (nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje) veiklos. |
|
AUGENIJUS JURGAUSKAS Ilgametis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas. Jis Radviliškio rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju dirbo nuo 1977 metų. Per ilgus darbo metus šis žmogus daug dėmesio skyrė rajono kultūros įstaigų materialinės bazės gerinimui, naujų kultūros įstaigų steigimui, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui, mėgėjų meno kolektyvų meniniam tobulėjimui, etninės kultūros ir senųjų tradicijų atgaivinimui bei puoselėjimui. Jo vadovavimo rajono kultūrai metais pastatyti nauji kultūros namai Radviliškyje, Raudondvaryje, Sidabrave, po rekonstrukcijos duris atvėrė Pakiršinio, Vadaktų, Šniūraičių, Skėmių, Beinoravos, Alksniupių, Šaukoto ir kitos kultūros įstaigos. Įsteigtas Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis, išaugęs į vieną geriausiai dirbančių muziejų visoje šalyje, Radviliškio miesto kultūros centras, sėkmingai veiklą plėtojantis įvairiose srityse. Šio žmogaus iniciatyva sukurti bei patvirtinti septynių Radviliškio rajono miestų ir miestelių herbai. |
|
PRANAS SLUCKUS Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių apskrities generolo Povilo Plechavičiaus Šiaulių 6-osios rinktinės Radviliškio 1-osios šaulių kuopos vadas, Radviliškio miesto seniūnijos Lituanikos seniūnaitijos seniūnaitis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus valdybos pirmininko pavaduotojas, Radviliškio rajono atsargos karininkų sąjungos Radviliškio skyriaus valdybos pirmininkas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato policijos rėmėjų veiklos koordinatorius, rajono Savivaldybės Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, Ginčų komisijos narys. Radviliškyje gimęs atsargos karininkas, vienas pirmųjų aktyviai dalyvavusių atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1990-aisiais. 10-ies metų šio žmogaus gyvenimo kelią lydėjo kario priesaika, įpareigojusi jį garbingai ir tvirtai žengti Tėvynės gynėjo keliu. 2001-aisiais išėjęs į atsargą, jis pradėjo vadovauti Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių apskrities generolo Povilo Plechavičiaus Šiaulių 6-osios rinktinės Radviliškio 1-ajai šaulių kuopai. Šiuo metu kuopą sudaro per 120 šaulių. Šis žmogus daug laiko praleidžia su jaunimu, inicijuodamas bei kuruodamas jaunųjų šaulių veiklą. Jo vadovaujami jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, svarbių miestui, rajonui ir Lietuvai datų minėjimuose, sodina medelius, tvarko artimųjų užmirštus, apleistus kapus, teisėtvarkos pareigūnams padeda ieškoti dingusių asmenų. 2004-aisiais Radviliškio 1-oji šaulių kuopa paskelbta geriausiu Lietuvos šaulių sąjungos padaliniu visoje Lietuvoje. Už išskirtinius pasiekimus, nuopelnus Lietuvai, Šaulių sąjungai, jaunimo ugdymą jis apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos trečiojo laipsnio „Už nuopelnus Lietuvai ir Šaulių sąjungai“ medaliu. Šis žmogus vien šaulių veikla neapsiriboja. Jis yra aktyvus Radviliškio rajono policijos rėmėjų veiklos koordinatorius. Jo vadovaujami šauliai bei policijos rėmėjai teikia visokeriopą pagalbą Radviliškio rajono policijos komisariatui: patruliuoja mieste, padeda palaikyti viešąją tvarką, budi renginiuose. Viena svarbesnių šio žmogaus veiklų – saugios kaimynystės bendrijų mieste steigimas ir plėtra. |
|
FIODORAS VLADIMIROVAS Radviliškio švietimo ir sporto paslaugų centro Sporto skyriaus laisvųjų imtynių vyriausiasis treneris. Per 43 pedagoginio darbo metus treneris Fiodoras Vladimirovas paruošė daugiau kaip 510 įvairaus amžiaus Lietuvos Respublikos pirmenybių, tarptautinių turnyrų nugalėtojų ir prizininkų. Paruošti trys sporto meistrai bei daugiau kaip 50 kandidatų į sporto meistrus. Jo auklėtiniai garsina Radviliškį Lietuvoje ir užsienyje. |
|
JONAS VARKULEVIČIUS Nuolatinis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos, Pasaulio veteranų laisvųjų imtynių pirmenybių dalyvis, ne kartą iškovojęs čempiono vardą; oficialus 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių dalyvis – olimpinės ugnies nešimo estafetės Kinijoje dalyvis. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. |
|
GEDIMINAS VARNA-TIŠKEVIČIUS Operos teatro solistas, vienos geriausių pasaulyje prestižinės Londono „Guildhall School of Music and Drama“ auklėtinis, VšĮ „Baltos varnos“ vadovas. Stažavosi Milano „La Scaloje“, Busetto „Akademia Verdiana“ pas garsiausią XX a. Dž. Verdžio muzikos interpretatorių maestro Carlo Bergonsi. Solistas Šiaulių konservatorijoje jaunuolius moko operinio dainavimo. |
|
VYTAUTAS JUOZAPAITIS Vienas iškiliausių Lietuvos baritonų, dainininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiaus kavalierius, „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimų laureatas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius bei Vilniaus kolegijos docentas, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro steigėjas ir vadovas. |
|
VIKTORAS KARMONAS Radviliškio Vaižganto gimnazijos fizikos mokytojas ekspertas, Radviliškio kosminio modeliavimo būrelio, nuolat garsinančio Radviliškio miesto vardą respublikinėse, Europos bei pasaulio kosminio modeliavimo varžybose, vadovas. |
|
VYTAUTAS ROMUALDAS-TOMKUS Lietuvių teatro ir kino aktorius, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiaus kavalierius. 1946-1957 m. mokėsi V. Valsiūnienės vidurinėje mokykloje, 1957-1961 m. studijavo LVK Aktorinio meistriškumo katedroje. 1961-1962 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius, 1962-1970 m. – Kauno VADT aktorius, 1970-1992 m. – Lietuvos VADT aktorius, 1992–1999 m. – „Vaidilos“ teatro aktorius, nuo 1999 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Lietuvos nusipelnęs artistas (1980). |
|