Pasirinkite kalbą

Radviliškio seniūnija

Radviliškio seniūnija

Adresas: Gedimino g. 8, LT-82174 Radviliškis, tel. +370 422 53 713, el. paštas radv.apylinke@radviliskis.lt.


Radviliškio seniūnijos administracinis centras yra Radviliškio mieste, kuris į seniūnijos teritoriją neįeina. Iš viso seniūnijoje yra 39 kaimai išsidėstę aplink Radviliškio miestą. Didesni kaimai -  Kutiškių kaimas, Šniūraičių kaimas, Linkaičių kaimas, Karčemų kaimas, Daugėlaičių kaimas. Iš viso seniūnijoje gyvena 2 739 gyventojai.

SENIŪNIJOS PLOTAS

Seniūnija užima 14 500 ha teritoriją. Iš jų 26,4 proc. – miškai, 72 proc. – žemės ūkio naudmenos, 1,6 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai.

LANKYTINOS VIETOS IR KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

Radviliškio seniūnijoje gausu Kultūros paveldo objektų. Vienas svarbiausių, ne tik Radviliškio rajonui, bet ir Lietuvai -  Vaidulių kaimo vėjo malūnas, kitaip vadinamas Radviliškio vėjo malūnu. Malūnas pastatytas XIX a. pabaigoje. Prie jo 1919 m. lapkričio 22 d.  įvyko Lietuvos savanorių kariuomenės mūšis su bermontininkais, kuris lėmė tolimesnę nepriklausomos Lietuvos besikuriančios savanorių kariuomenės ateitį. Bermontininkais vadinama jungtinė rusų-vokiečių kariuomenė, kuriai vadovavo rusų generolas Pavelas Bermontas – Avalovas. Vokiečių apginkluota maždaug 10 tūkst. karių armija užėmė Rygą. Lietuvoje bermontininkams pavyko užimti Šiaulius, Biržus, Radviliškį. Mūšyje ties Radviliškiu bermontininkai patyrė skaudų pralaimėjimą, Lietuvos kariuomenė pradėjo atsiiminėti užimtus miestus. Vien prie Radviliškio į lietuvių rankas kaip karo trofėjai pateko patrankos, lėktuvai, automobiliai, šarvuotis, kulkosvaidžiai, šautuvai ir šaudmenys.

 Linkaičių kaime yra artilerijos dirbtuvių pirmas statinių kompleksas menantis tarpukario Lietuvos laikus. Slapto karinio objekto projektavimo darbai pradėti 1935 m., o statyba ir įrengimas 1936 m. ir tęsėsi iki pat 1940 m. Per šį laikotarpį teritorijoje turėjo būti sutalpinti keturi rajonai su atskiromis pastatų grupėmis. Pirmąjį rajoną sudarė šovinių dirbtuvė, įrankių dirbtuvė, artilerijos dirbtuvės, žaliavų sandėliai, administracinis pastatas, ambulatorija, garažai bei sargų namai. Antrasis rajonas įrengtas buvusiame žvyro karjere, jį sudarė 2 pastatų grupės. Pastatuose buvo gaminamos sprogstamosios medžiagos, naudotos granatų ir minų užtaisymui. Dėl galimo sprogimo pavojaus pastatai buvo izoliuoti vienas nuo kito, apsupti pylimais. Trečiasis rajonas buvo skirtas dirbtuvių karininkams, specialistams, sargybai apgyvendinti. Ketvirtąjį rajoną - artilerijos sandėlių grupę sudarė į 4 eiles suskirstyti 22 vienodi „A“ tipo sandėliai su šarvuotais stogais ginklavimo turtui laikyti. 1940 m. prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, Linkaičių artilerijos dirbtuvės pervadintos į „SSRS šaudmenų liaudies komisariato Valstybinę sąjunginę gamyklą Nr. 508“. Vykdyti darbai iš esmės sustabdyti, dalis techninio personalo, dirbtuvių specialistai buvo suimti arba represuoti į Rusijos gilumą. Atnaujinus dirbtuvių veiklą buvo nurodyta gaminti prieštankinę amuniciją. Tęsiantis karui, besitraukianti SSRS armiją dalį dirbtuvių pastatų susprogdino. Nacistinės Vokietijos okupacijos metu Linkaičių dirbtuvių veikla galutinai sustabdyta, o įrengimai išgabenti į Rygą ir Minską, dalis perkelta į Kauno ginklų dirbtuves. Pokario laikotarpiu dirbtuvių kompleksas priklausė sovietų armijai. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, dalis pastatų privatizuota, kiti priklauso Lietuvos kariuomenei.

Nirtaičių kaime, netoli pagrindinio kelio Radviliškis – Raseiniai galima pasigrožėti senųjų Nirtaičių kaimo kapinių skulptūriniu antkapinių  paminklų ansambliu. Visai netoli Uodynės kaimas –knygnešio Juozo Čepulio (1876–1952 m.) gimtinė. Bebrujų kaime praeitį mena ir praeivius paguodžia Bebrujų kaimo koplytėlė.

Verdulių kaime nuo seno trykšta Verdenės šaltinis, netoli jo stūkso mitologinis velnio akmuo, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Kultūros paveldo registrą.

Šniūraičių kaime stovi daugiau nei 150 metų sulaukusi medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

GYVENAMOSIOS VIETOVĖS

  • Baroniškių k.
  • Bebrujų k.
  • Daugėlaičių k,
  • Daukučių k.
  • Diržių k.
  • Gendvilių k.
  • Ilguočių k.
  • Jaugėlų k.
  • Jankūnų k.
  • Jukniškių k.
  • Karčemų k.
  • Kaneivaičių k.
  • Krikštanų k.
  • Kutiškių k.
  • Liepinės k.
  • Linkaičių k.
  • Liutkiškių k.
  • Nirtaičių k.
  • Pagojo vs.
  • Radvilų k.
  • Mankiškių k.
  • Matkaičių k.
  • Miežaičių k.
  • Nakraušiūnų k.
  • Ramulėnų k.
  • Skirjočių k.
  • Šniūraičių k.
  • Tautiškių k.
  • Uodynės k.
  • Užmargių k.
  • Vaidulių k.
  • Varnionių k.
  • Vantainių k.
  • Vantainėlių k.
  • Verdulių k.
  • Vilkduobės k.
  • Vitkaičių k.
  • Voskonių k.
  • Žinėnų k.
Paskutinis atnaujinimas: 2024-03-27, 16:10:02