Švenčių, atmintinų dienų ir renginių pavadinimų rašyba

Lietuvoje minimos atmintinos dienos ir šventės yra nustatytos Darbo kodekso 123 straipsnyje ir Atmintinų dienų įstatyme.

Švenčių ir atmintinų dienų pavadinimai rašomi iš didžiosios raidės. Jei pavadinimą sudaro keli žodžiai, iš didžiosios raidės dažniausiai rašomas tik pirmasis žodis, pavyzdžiui: Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Mokslo ir žinių diena, Naujieji metai ir t. t.

Tiesa, gali būti rašoma ir Naujieji Metai (sausio 1-oji), ir Naujieji metai (naujai prasidedantys metai). Plačiau apie tai skaitykite: https://vlkk.lt/konsultacijos/1781-naujieji-metai-didzioji-raide.

Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8-ąją arba Moters dieną (Tarptautinę moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiais ir pan. atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas.

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji.

Kai neįeina į šventės pavadinimą, grafinė santrumpa šv. (šventas) rašoma mažąja raide, pvz.: Laukiame šv. Kalėdų. Sveiki, sulaukę šv. Kalėdų. Iš didžiosios raidės ši santrumpa gali būti rašoma stilistiniais sumetimais, pvz., Laukiamiausia šventė – Šv. Kalėdos.

Atmintinų dienų (taip pat metų, dešimtmečių) tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis ir kiti tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: Angelų sargų (policijos) diena, Laisvės gynėjų diena, Lietuvos vėliavos diena, Pasaulio lietuvių vienybės diena, Pasaulinė nerūkymo diena, Tarptautinė jaunimo diena, Tarptautinė teatro diena, Vilties ir gedulo diena, Žalgirio mūšio diena, Žmogaus teisių diena, Kultūros paveldo metai, Lietuvių kalbos kultūros metai, Tarptautiniai pagyvenusių žmonių metai, Tautinio kostiumo metai, Raštingumo dešimtmetis ir t.t.

Festivalių, švenčių ir kitų renginių pavadinimų rašymas

Festivalių, švenčių ir kitų renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių: Europos krepšinio čempionatas, Radviliškio miesto šventė, Tarptautinis folkloro festivalis, Džiazo koncertas ir pan.

Simboliniai (perkeltinės reikšmės) renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis: kojinių mezgimo čempionatas „Pynė Čiurlioniui“, kaimo bendruomenės šventė „Po žydinčiomis liepomis“, keramikos darbų paroda „Prakalbintas molis“ ir t. t.

Profesinių švenčių pavadinimai

Kalbant apie šventes, dienas ir panašias progas, susijusias su tam tikra žmonių grupe (pagal profesiją, specialybę, socialinę padėtį ir pan.), vartotina daugiskaita: Mokytojų diena, Statybininkų diena, Medicinos darbuotojų diena, Angelų sargų (policijos) diena, Karių diena, Slaugytojų diena, Muziejų diena, Telekomunikacijų diena ir pan. Vienaskaitos formos vartojamos apibendrinta simboline reikšme – jomis žymimos sąvokos, kurioms teikiama išskirtinė reikšmė ir pagarba: Motinos diena, Tėvo diena, Moters diena, Jaunimo diena, Šeimos diena ir pan.

Religinių švenčių pavadinimai

Daugelis religinių švenčių pavadinimų rašytini pagal bendrąsias taisykles: Kristaus paaukojimo šventykloje diena, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė ir pan. Tačiau kartais (ypač religiniuose tekstuose) didžioji raidė gali būti vartojama, pvz.: šv. Velykos (ir Šv. Velykos), šv. Kalėdos (ir Šv. Kalėdos). Trumpiniai šv. ir švč. didžiąja raide rašomi tuomet, kai jie yra geografinio ar kitokio tikrinio pavadinimo pirmieji žodžiai, pvz.: Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Šv. Roko atlaidai. Stilistiškai didžiąja raide rašomi labai svarbūs religiniai terminai, pvz.: Šventasis Raštas, Šventasis Tėvas, Švenčiausiasis Sakramentas. Lietuvoje yra švenčiamos: Trijų karalių šventė (bet gali būti rašoma – Trijų Karalių šventė, Trys Karaliai), Užgavėnės, Pelenų diena, Velykos, Vėlinės.

Laikotarpių pavadinimų rašymas

Gavėnia, adventas – ne švenčių, o laikotarpių pavadinimai, tad šie žodžiai sakinio viduryje rašomi mažąja raide. (Elektroniniame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ http://dz.lki.lt rašoma: „adventas bažn. keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas“; „gavėnia bažn. septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų“.) Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: šabas, ramadanas ir pan.

Parengta pagal Rasuolės Vladarskienės ir Palmiros Zemlevičiūtės „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“, Vilnius 2022 m.